Skattalagasafn rķkisskattstjóra 26.9.2017 10:53:11

Reglugerš nr. 591/1987 (slóš: www.skattalagasafn.is?reg=591.1987.0)
Ξ Valmynd

Reglugerš
nr. 591/1987, um laun, greišslur og hlunnindi utan stašgreišslu.*1)

*1)Sbr. reglugeršir nr. 564/1988, 330/1990, 70/1991, 490/1992, 682/1994, 395/1995, 456/1995, 677/1998, 500/2001, 914/2006 , 44/2007, 244/2013, og 1203/2016.

1. gr.

[Til stašgreišsluskyldra launa, sbr. 5. gr. laga nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda, teljast, auk hvers konar endurgjalds fyrir vinnu, ökutękjastyrkir, hlunnindi, flutningspeningar, feršapeningar, dagpeningar og ašrar starfstengdar greišslur, ašrar en žęr sem samkvęmt reglugerš žessari er heimilt aš halda utan stašgreišslu.]1)

1)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 564/1988.

Greišslur utan stašgreišslu.
2. gr.

     [Eftirtaldar greišslur falla ekki undir stašgreišslu:

  1. Ökutękjastyrkir sem greiddir eru samkvęmt sundurlišušum gögnum, sbr. 3. gr. reglugeršar žessarar.

  2. Dagpeningar, feršapeningar og hlišstęšur ferša- og dvalarkostnašur sem greiddur er ķ samręmi viš 6. gr. reglugeršar žessarar.

  3. Śtfararstyrkir frį verkalżšsfélögum.

  4. Einkennisfatnašur sem launagreišandi lętur launamanni ķ té.

  5. Vinningar ķ happdrętti, vešmįli og keppni.

  6. Risnufé sem greitt er launamanni samkvęmt reikningi frį žrišja ašila sem endurgreišsla į risnukostnaši launamanns ķ žįgu launagreišanda. Séu framangreind skilyrši eigi uppfyllt skal reikna stašgreišslu af greiddu risnufé.

  7. Żmsar launagreišslur sem eigi tengjast atvinnurekstri eša sjįlfstęšri starfsemi launagreišanda. Sem dęmi um slķkar greišslur ķ einkažįgu greišanda mį nefna greišslur fyrir hśs- og heimilishjįlp og svipuš persónubundin störf sem ekki fara fram śr [300.000 kr.]4) samtals į įri. Sama gildir um svipašar greišslur óskattskyldra ašila, t.d. hśsfélaga, sem ekki fara fram śr [600.000 kr.]4) samtals į įri.

  8. Endurgjald sem mašur skal reikna sér vegna starfs viš sjįlfstęša starfsemi sķna ef starfsemin er svo óveruleg aš reiknuš laun manns vegna slķkrar starfsemi verši eigi hęrri, mišaš viš heilt įr, en [450.000 kr.]4)

  9. Reiknuš laun barna, sbr. 2. mgr. 1. tölul. A-lišs 7. gr. laga nr. [90/2003]3), um tekjuskatt [---]3), meš sķšari breytingum.

  10. Greišslur höfundarlauna til Ķslendinga bśsettra hérlendis er fram fara samkvęmt lögum nr. 73/1972, sbr. 5. gr. laga nr. 45/1987 meš sķšari breytingum, er ekki fari fram śr [600.000 kr.]4) į įri.

  11. Greišslur til fatlašra vegna félagslegrar hęfingar og endurhęfingar samkv. lögum um mįlefni fatlašra.

  12. Styrkir til fręšimanna, listamanna og vķsindamanna sem veittir eru śr rķkissjóši, opinberum sjóšum, eša af opinberum stofnunum.

  13. Veršlaun sem veitt eru ķ višurkenningarskyni.

  14. Starfsmenntunar- og vķsindasjóšsstyrkir stéttarfélaga og annarra félagasamtaka til rannsókna, žróunarstarfa, endurmenntunar og sambęrilegra verkefna.

  15. Launatekjur barna hjį sama launagreišanda aš hįmarki fjįrhęš skv. 2. mgr. [66.]3) gr. laga nr. [90/2003]3), um tekjuskatt [---]3), meš sķšari breytingum.]1) *1)

  16. [Styrkir sem veittir eru śr sjśkra- og styrktarsjóšum stéttarfélaga vegna alvarlegra veikinda.

  17. Styrkir sem veittir eru śr minningarsjóšum sem starfa samkvęmt skipulagsskrį stašfestri af dómstólarįšuneytinu samkvęmt lögum nr. 19/1988, um sjóši og stofnanir sem starfa samkvęmt stašfestri skipulagsskrį.]2)

  18. [Styrkir sem greiddir eru samkvęmt lögum nr. 152/2006, um ęttleišingarstyrki.]3)

  19. [25% launatekna žeirra erlendu sérfręšinga sem hlotiš hafa stašfestingu nefndar į žvķ aš žeir uppfylli skilyrši 6. tölul. A-lišar 1. mgr. 30. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, meš sķšar breytingum, allt aš žremur įrum frį rįšningu ķ starfi.]5)

1)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 500/2001. 2)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 914/2006. 3)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 44/2007.  4)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 244/2013. 5)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 1203/2016. *1)Greininni hefur veriš įšur breytt meš reglugeršum nr. 564/1988, 330/1990, 70/1991, 682/1994, 395/1995, 456/1995 og 677/1998.

Ökutękjastyrkir.
3. gr.

(1) Heimilt er aš halda utan stašgreišslu greišslu launagreišanda fyrir afnot af eigin bifreiš launamanns žegar sannanlega er um aš ręša endurgreišslu į kostnaši viš rekstur hennar sem til er kominn vegna aksturs tiltekinnar vegalengdar ķ žįgu launagreišanda, aš svo miklu leyti sem slķk greišsla er undir žeim mörkum sem rķkisskattstjóri setur hverju sinni.

(2) Heimild žessi er aš öšru leyti bundin žeim skilyršum aš fęrš sé akstursdagbók eša akstursskżrsla žar sem skrįš er hver ferš, dagsetning, ekin vegalengd, aksturserindi, kķlómetragjald greitt launamanni, nafn og kennitala launamanns og einkennisnśmer viškomandi ökutękis. Gögn žessi skulu fęrš reglulega og vera ašgengileg skattyfirvöldum žegar žau óska žess, hvort sem er ķ bókhaldi launagreišanda eša hjį launamanni.

(3) Akstur launamanns į milli heimilis hans og venjulegs vinnustašar fellur ekki undir skilgreiningu hér aš framan. Aki launamašur hins vegar beint frį heimili sķnu til annars vinnustašar en hins venjulega aš beišni launagreišanda getur greišsla fyrir slķk afnot ökutękis falliš undir endurgreiddan bifreišakostnaš, enda séu slķk afnot af ökutęki launamanns beinlķnis tengd starfi hans en ekki fólgin ķ žvķ einu aš komast į vinnustaš.

4. gr.

Fįi launamašur greiddan reksturskostnaš bifreišar fyrir akstur ķ žįgu launagreišanda samkvęmt framlögšum reikningum, frį launamanni sjįlfum eša frį žrišja ašila, skal fara meš slķkar greišslur eins og ökutękjastyrki og telja žęr til tekna viš įkvöršun stašgreišslu.

5. gr.

Af ökutękjastyrkjum, öšrum en žeim er greinir ķ 3. gr., ber aš reikna stašgreišslu. Hins vegar getur launamašur lagt fram meš skattframtali sķnu gögn um sannanlegan akstur ķ žįgu launagreišanda, [ž.m.t. akstursbók samkvęmt 2. mgr. 3. gr., til sönnunar žvķ hver hafi veriš akstur ķ žįgu launagreišanda,]1) sbr. 1. tölul. A lišs 30. gr. laga nr. [90/2003]2), um tekjuskatt [---]2), meš sķšari breytingum, og kemur žį sį kostnašur sem sannaš er aš sé ķ žįgu launagreišanda til frįdrįttar viš įlagningu.

1)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 490/1992. 2)Sbr. 2. gr. reglugeršar nr. 44/2007.

Dagpeningar, feršapeningar og feršakostnašur.
6. gr.

(1) Heimilt er aš halda utan stašgreišslu greišslum launagreišanda į feršakostnaši launamanns į vegum hans, ž.m.t. fargjöldum, sem greiddur er samkvęmt reikningi frį žrišja ašila.

(2) Ennfremur er heimilt aš halda utan stašgreišslu dagpeningum og hlišstęšum endurgreišslum į ferša og dvalarkostnaši vegna launagreišanda, enda sé fjįrhęšin innan žeirra marka sem leyfist til frįdrįttar samkvęmt reglum rķkisskattstjóra, sbr. 1. tölul. 30. gr. laga nr. [90/2003]1), meš sķšari breytingum.

(3) Framangreindar heimildir eru bundnar žeim skilyršum aš fyrir liggi ķ bókhaldi launagreišanda, sem og hjį launamanni, gögn um tilefni feršar og fjölda dvalardaga, fjįrhęš feršapeninga eša dagpeninga eša eftir atvikum reikningar frį žrišja ašila, svo og nafn og kennitala launamanns.

1)Sbr. 3. gr. reglugeršar nr. 44/2007.

7. gr.

 Af öšrum greišslum launagreišanda vegna feršalaga launamanns en žeim er aš framan greinir ber aš reikna stašgreišslu. Hins vegar getur launamašur lagt fram meš skattframtali sķnu gögn um kostnaš sem hann hefur sannanlega boriš vegna ferša į vegum launagreišanda, sbr. 1. töluliš A lišs 30. gr. laga nr. [90/2003]1), um tekjuskatt [---]1), meš sķšari breytingum, og kemur žį slķkur kostnašur til frįdrįttar viš įlagningu.

1)Sbr. 4. gr. reglugeršar nr. 44/2007.

Almenn įkvęši.
8. gr.

Įkvęši reglugeršar žessarar breyta ķ engu framtals og skattskyldu žeirra greišslna sem reglugeršin fjallar um.

9. gr.

Rķkisskattstjóri śrskuršar um įgreining vegna framkvęmdar reglugeršar žessarar.

10. gr.

Reglugerš žessi sem sett er samkvęmt 8. gr. laga nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda, öšlast gildi 1. janśar 1988. 

Fara efst į sķšuna ⇑