Skattalagasafn rķkisskattstjóra 26.9.2017 10:53:53

Reglugerš nr. 124/2001 (slóš: www.skattalagasafn.is?reg=124.2001.0)
Ξ Valmynd

Reglugerš
nr. 124/2001, um launaafdrįtt.*1)

*1)Sbr. reglugerš nr. 48/2008.

1. gr.
Almenn atriši og skilgreiningar.

     [Allir žeir er hafa menn ķ žjónustu sinni og greiša laun fyrir starfa, sbr. 1. mgr. 92. gr. laga nr. 90/2003 um tekjuskatt, eru skyldir aš kröfu innheimtumanns aš halda eftir af kaupi launžega viš śtborgun launa til lśkningar gjöldum žeirra ašila sem launžegar bera sjįlfskuldarįbyrgš į og innheimta ber skv. 112. gr., sbr. 115. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, og IV. kafla laga nr. 4/1995, um tekjustofna sveitarfélaga. Žau opinberu gjöld sem hér um ręšir eru tekjuskattur, śtsvar, gjald ķ Framkvęmdasjóš aldrašra og samsvarandi gjöld skv. innheimtusamningum viš önnur rķki.*1) ]1)

1)Sbr. 1. gr. reglugeršar nr. 48/2008. *1)Sjį samning milli Noršurlandanna um gagnkvęma ašstoš ķ skattamįlum, sbr. lög nr. 46/1990.

2. gr.
Hįmark launaafdrįttar.

(1) Launagreišendur skulu aldrei halda eftir hęrri fjįrhęš en sem nemur 75% af heildarlaunagreišslum hverju sinni til greišslu į gjöldum samkvęmt 1. gr. aš višbęttum lögbundnum išgjöldum og mešlögum žannig aš tryggt sé aš launžegi haldi eftir 25% af heildarlaunagreišslum. Lķfeyrissjóšsišgjöld umfram 4% af išgjaldsstofni falla ekki undir žessa reglu.

(2) Afdrįttur af launum vegna stašgreišslu skal įvallt ganga fyrir afdrętti vegna eldri skattskulda.
 

3. gr.
Įbyrgš og ašfararréttur.

(1) Hafi launagreišandi vanrękt aš halda eftir af launum ber hann sjįlfskuldarįbyrgš į greišslu žess fjįr.

(2) Heimilt er aš gera ašför hjį launagreišanda vegna launafdrįttar sem launagreišandi hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir samkvęmt žessari reglugerš.
 

4. gr.
Umsókn um lękkun launaafdrįttar.

(1) Heimilt er [innheimtumanni]1) aš semja um lękkun launaafdrįttar skv. 1. mgr. 2. gr. ef sżnt žykir aš tekjur launžega muni ekki duga til framfęrslu hans, maka og barna sem hann hefur į framfęri sķnu.

(2) Ef samžykkt er aš lękka launaafdrįtt skal launžegi undirrita samkomulag žar sem hann višurkennir kröfuna og nżjan upphafstķma fyrningarfrests. Samkomulagiš skal gilda fram aš nęstu įlagningu. Jafnframt er žį heimilt aš fresta ašfarargerš vegna kröfunnar fram aš nęstu įlagningu.

(3) Samkomulag um launaafdrįtt hefur ekki įhrif į lögbundna drįttarvexti og gjalddaga.

1)Sbr. 2. gr. reglugeršar nr. 48/2008.

5. gr.
Skil į afdregnum launum og drįttarvextir.

(1) Launagreišandi skal ótilkvaddur standa skil į afdregnum launum eša launum sem honum bar aš halda eftir sex dögum eftir śtborgun launa. Ef lokadagur skilafrests er almennur frķdagur lengist fresturinn til nęsta virka dags žar į eftir. Aš öšru leyti ber aš telja frķdaga meš žegar fresturinn er reiknašur.

(2) Launagreišandi sem stendur ekki skil į afdregnum launum skal greiša rķkissjóši drįttarvexti skv. [1. mgr. 114. gr. laga nr. 90/2003.]1)

1)Sbr. 3. gr. reglugeršar nr. 48/2008.

6. gr.
Samningar žegar um įętlaša skatta er aš ręša.

(1) Heimilt er innheimtumanni aš stöšva launaafdrįtt žegar launaafdrįttur hefur nįš žeirri fjįrhęš sem įętlaš er aš endanleg skattįlagning muni hljóša upp į.

(2) Óski launžegi eftir žvķ aš launaafdrętti verši ekki beitt, žar sem skattskuld verši felld nišur eša óski hann eftir aš mišaš verši viš vęntanlega įlagningu žegar tillit hefur veriš tekiš til skattframtals, er heimilt aš falla frį launaafdrętti ef launžegi hefur skilaš skattframtali til skattstjóra og leggur fram stašfestingu frį skattstjóra žar um. Styšji önnur gögn fullyršingu launžega um aš skattskuld verši felld nišur er jafnframt heimilt aš falla frį launaafdrętti. Slķk gögn geta veriš fyrri skattskil, śtreikningur löggilts endurskošanda, upplżsingar um laun ķ stašgreišsluskrį, stašfesting lęknis um óvinnufęrni o.fl. Hafi afdrįttur žegar įtt sér staš er heimilt ķ žessum tilvikum aš endurgreiša launžega žaš sem af var dregiš utan stašgreišslu.
 

7. gr.
Gildistaka o.fl.

     Reglugerš žessi, sem sett er meš heimild ķ 113. gr. laga nr. 75/1981 um tekjuskatt og eignarskatt*1), meš sķšari breytingum og 28. gr. laga nr. 4/1995 um tekjuskattsstofna sveitarfélaga*2), meš sķšari breytingum öšlast žegar gildi.

*1)Nś 115. gr. laga nr. 90/2003. *2)Birt svo ķ Stjórnartķšindum en į aš vera „um tekjustofna sveitarfélaga“.

Fara efst į sķšuna ⇑